man visada žalia
man visada žalia
iš nemeilės dalinuosi
į dvi puses mango

vienoje žvaigždės
pačiuliai
rytais skamba
kitoje – kaulas

tūkstančio metų
kietas ir sunkus
raumenyse baime
skausmu
įaugęs

duriu peilį
duriu tiesiai
į širdį
raunu
gyjom raudonomis
raudodama
dalinu dalinu

barstau cukrumi
į krutinę
pažadais visų
nesunokusių saulių
neišsipildžiūsių meilių
visų neištartų – ne –
neišgirstų

neišgirstų !

taip gilu gilu
nesunaikinamą
naikinu

meile,

meilė
man visada žalia

gyju