vis prisimenu miegą mašinų stovėjimo aikštelėse, stadionuose, apleistuose pastatuose ir parkuose. prisimenu valandas iki saulės, išalintą karščio kūną ir ramybę, kuri nepamatuojama baltumu ir žvaigždutėmis. nepamatuojama niekaip kitaip, tik giliu miegu.
dabar suprantu, kad tomis naktimis šviesa išplėšė mane. įvyko didžiuliai nematomi judėjimai. baimę keitė laisvė ir aš mokiausi žaisti. būti.
šiąnakt sapnavau saulę, kaip didžiulį skaidrų kamuolį su skylutėmis pro kurias veržėsi šviesa. šviesa išplėšė mane iš jaukaus urvo.
let’s not put Facebook or Instagram between us – let me write to you directly
Related entries
Vandenynas
March 16, 2022
jei akimirkoje mirtų „mano“ liktų tik švelnumas mylimos moterys, mylimi vyrai viskas tame prasidėtų atsivertų ir vėl mėlynas, ramus vandenynas iš…