geras jausmas eiti nieko neturint. tuščiomis rankomis, laisva širdimi. dabar esu pilna dangaus ir oro, o dvasioje atsiranda didžiulės mėlynos erdvės, kuriose mokausi vaikščioti viena. mokausi būti. stebėti.

nežinojau, kad paliktos vietos ir žmonės gali taip išlengvinti kūną ir esybę. nežinojau, kad kalnai dulkėtų daiktų gali nusėsti taip giliai į vidų ir ten sukurti butaforinį pilnumą. pilnumą, kuriame dažnai nėra vietos dangui.

ir nors neprisirišimas chaotiškas, jame daug tikro, gryno oro. jaučiu, kvėpuojant lengvėja. lengviau, nes meilė dabar mėlyna.

meilė yra Dangus.

Today