geras jausmas eiti nieko neturint. tuščiomis rankomis, laisva širdimi. dabar esu pilna dangaus ir oro, o dvasioje atsiranda didžiulės mėlynos erdvės, kuriose mokausi vaikščioti viena. mokausi būti. stebėti.

nežinojau, kad paliktos vietos ir žmonės gali taip išlengvinti kūną ir esybę. nežinojau, kad kalnai dulkėtų daiktų gali nusėsti taip giliai į vidų ir ten sukurti butaforinį pilnumą. pilnumą, kuriame dažnai nėra vietos dangui.

ir nors neprisirišimas chaotiškas, jame daug tikro, gryno oro. jaučiu, kvėpuojant lengvėja. lengviau, nes meilė dabar mėlyna.

meilė yra Dangus.

let’s not put Facebook or Instagram between us – let me write to you directly


Related entries


Tapybos stovykla Panemunės pilyje

Kurti – augti kartu

Praėjus pusmečiui po tapybos stovyklos, įsikvėpiu ir po truputį imu ruoštis vasarai. Mintyse ir užrašinėse jau piešiu vasaros stovyklų žemėlapius ir…

Read More

“Vandenynas” artwork by Ara Radvilė

Vandenynas

jei akimirkoje mirtų „mano“ liktų tik švelnumas mylimos moterys, mylimi vyrai viskas tame prasidėtų atsivertų ir vėl mėlynas, ramus vandenynas iš…

Read More

“Būti” selfportrait

būti

vis prisimenu miegą mašinų stovėjimo aikštelėse, stadionuose, apleistuose pastatuose ir parkuose. prisimenu valandas iki saulės, išalintą karščio…

Read More

You can't do that. Artists need to eat too.