suku suku
vis kryžiukais
tikėdamasi vėl
išsidėliot jaustukais
susiklijuot
dejuot ir dūkti
kad nuo sienų
paveiksliukais
birtų sielos
kaip žvaigždutės
iš tamsos per liežuvius
saujomis drėgnų degtukų
dulkės pagalvėlių
susitrintų gabaliukais
ir riaumotų aštrūs liūtai
dantimis
primintų šventą gurų
kuris mokė
kaip sutikt mėnulį
ir kurį suvalgė
nuogos salos
pilnos hipių
suku suku
vis kryžiukais
akyse aš nemačiau
dar nei vienos
širdutės
let’s not put Facebook or Instagram between us – let me write to you directly
Related entries
Vandenynas
March 16, 2022
jei akimirkoje mirtų „mano“ liktų tik švelnumas mylimos moterys, mylimi vyrai viskas tame prasidėtų atsivertų ir vėl mėlynas, ramus vandenynas iš…