manęs daug
aš viskas
mano meilė tau
begalinė

dabar
aš sprogstu
bombomis
minčių
į tavo rytus
prie tavo durų
aš beribė

aš visur
man net sunku kvėpuoti
kiek manyje oro
kiek meilės
grynos grynos

kaip riešutai
kaip patys saldžiausi
obuoliai
aš krentu
ir sunkiuosi
sultymis į dangų

debesis rašau
liūtis braukiu į plaukus
vaikiškais segtukais
žydi žydi
tavo mano
kosmosai
ir žalios saulės

skleidžiamės
didžiausiais pumpurais
pasauly

visa tai – viskas

esame
visatos