jei akimirkoje mirtų „mano“
liktų tik švelnumas
mylimos moterys, mylimi vyrai
viskas tame prasidėtų
atsivertų ir vėl
mėlynas, ramus vandenynas
iš ašarų, juoko
iš Širdies,
gelmės, kurioje kartą gimiau

let’s not put Facebook or Instagram between us – let me write to you directly


Related entries


Tapybos stovykla Panemunės pilyje

Kurti – augti kartu

Praėjus pusmečiui po tapybos stovyklos, įsikvėpiu ir po truputį imu ruoštis vasarai. Mintyse ir užrašinėse jau piešiu vasaros stovyklų žemėlapius ir…

Read More

“Būti” selfportrait

būti

vis prisimenu miegą mašinų stovėjimo aikštelėse, stadionuose, apleistuose pastatuose ir parkuose. prisimenu valandas iki saulės, išalintą karščio…

Read More

“Mėlyna” by Ara Radvilė

Mėlyna

geras jausmas eiti nieko neturint. tuščiomis rankomis, laisva širdimi. dabar esu pilna dangaus ir oro, o dvasioje atsiranda didžiulės mėlynos erdvės,…

Read More

You can't do that. Artists need to eat too.